- siautulys
- siautulỹs sm. (3b) 1. išdykavimas, dūkimas: Motina geraširdiškai atleidžia savo vaikams išdaigas ir siautulį rš. 2. DŽ siautimas, šėlimas: Retkarčiais jie išeidavo, trumpai dienai auštant, į vėjų siautulį rš. 3. prš netramdomas naudojimasis savo galia, žiaurus savavaliavimas: Sužeistuosius reikia gelbėti nuo pirmos malšintojų siautulio bangos rš. 4. DŽ nesuvaldomas, labai smarkus veiksmų, jausmų reiškimasis, įsisiautėjimas: Jausmų siautulỹs DŽ1. Siaũtulio apimtas žmogus DŽ1. Jie visi buvo siautulio pagauti, apsvaigę ir užsimiršę J.Gruš.
Dictionary of the Lithuanian Language.